Straipsniai

Pauzės palaima

PAUZĖS PALAIMA

Autorius: Aldona Steponavičiūtė 

www.psichologijatau.lt

Pagaliau prasidėjo jūsų atostogos. Išsitiesiate pajūryje, mėgaujatės saulės spinduliais ir jūros ošimu, užmerkiate akis... Ir kaip tik tuo momentu suskamba darbinis telefonas... 

Tikriausiai pažįstate nemažai žmonių, kurie akimirksniu pakeltų ragelį ir pasinertų į darbo problemas. Yra ir tokių, kurie užkrautų skambantį telefoną paplūdimio daiktais, o jam nustojus skambėti išjungtų garsą. „Juk aš atostogauju, – sakytų jie, – turiu padaryti pauzę...“           

Padaryti pauzę – tai visų pirma „išjungti autopilotą“, nebesistengti atlikti daugybės darbų vienu metu, sulėtėti, nesistengti kontroliuoti gyvenimo, leisti jam tekėti savaime. Ir nors atrodo, kad būdamas informuotas apie viską pasaulyje jausiesi saugiau, iš tiesų yra atvirkščiai. Šnekėdamas mobiliuoju telefonu, naršydamas internete, žmogus tuo pat metu būna keliose erdvėse, jis nesimėgauja dabartimi. Nuolat ieškodami žinių ir bijodami kažką praleisti, esame graužiami nerimo, jaučiame tuštumos, vienatvės, atstūmimo baimę. Ką daryti? Nieko (suprasti pažodžiui). Mėgautis pauze. Tam net nebūtina laukti atostogų. 

Nerimo karuselė 

• Ar galėtumėte visai dienai išjungti savo mobilųjį telefoną?
• Ar kasdienė rutina jums mielesnė už neplanuotą savaitgalio nuotykį?
• Ar nuolat galvojate apie tai, ką galėjote pasakyti ar padaryti kitaip?
• Ar prabudus naktį jums sunku užmigti?
• Ar esate linkęs dirbti per atostogas?

 Jei bent į tris iš išvardintų klausimų atsakėte „taip“, mėgautis pauze jums gali būti sunkoka. Šiuolaikinio žmogaus gyvenimas persunktas nerimo, jis yra tarsi norma. Daugeliui mūsų nesvetimas baimės, jog „atsijungus“ tave pamirš, panikos, jog neišgyvensi nepažįstamoje situacijoje ar aplinkoje, jausmas. Išvalius savo galvą nuo įkyrių minčių, o dienotvarkę nuo darbų, neišvengiamai suskamba klausimas: „O kas iš to?“           

Nerimo karuselėje belekiančiam žmogui reikia dėti sąmoningas pastangas tam, kad atsipalaiduotų. Jei jūs nuolat apie kažką galvojate, turite sąmoningai atsikratyti minčių, jei bijote beprasmybės, turite išmokti ją rasti mažuose dalykuose, jeigu nuolat nerimaujate ir savęs klausiate: „O kas, jeigu?..“, turite grįžti į realybę ir galvoti apie tai, kas yra, o ne tai, kas bus. 

Atrasti savo kūną

Žmones, kurie jaučia poreikį nuolat palaikyti ryšį, kankina baimė, jog „atsijungę“ jie išnyks. Jei atpažįstate savyje tokios baimės šešėlį, jums turėtų būti naudinga pajusti, kad esate, gyvenate tiesiog kaip būtybė, turinti kūną. Skirkite dieną pasimėgauti ne įprasta intelektualia, o fizine veikla: išvažiuokite į dviračių žygį, šokite, padarykite mankštą, paplaukiokite, galiausiai – padainuokite. Darykite tai, kas jums teikia džiaugsmo. 

Leistis vedamam gyvenimo

Pauzė nuostabi tuo, kad, atsikratęs noro viską kontroliuoti, pamatai, koks gyvenimas yra iš tikrųjų. Nežinomybė gąsdina, tačiau galima suteikti sau progą ją išbandyti saugioje aplinkoje. Pavyzdžiui, paprašykite žmogaus, kuriuo pasitikite, kad jis sudarytų jums laisvos dienos planą ir jums apie jį nieko nepasakotų. Tiesiog ryte susitikite ir veikite viską, ką jums pasiūlys. Tam, kad planas veiktų, turite laikytis dviejų taisyklių: pasiūlyta dienotvarkė turi būti visai kitokia, nei pasirinktumėte pats, o jūs turite susilaikyti nuo bet kokio lyginimo ar komentarų. 

Atsikratykite minčių

Jei vidurnaktį pabudęs negalite užmigti dėl minčių spiečiaus, o vos tik turėdamas laisvo laiko galvoje „pergrojate“ jau įvykusius pokalbius, jums gali būti naudinga atlikti psichologės Julia Cameron siūlomą pratimą. Prie lovos pasiruoškite sąsiuvinį ir rašiklį. Nustatykite savo žadintuvą 20 minučių anksčiau nei įprasta. Jam suskambėjus, atsiverskite sąsiuvinį ir dvidešimt minučių rašykite viską, kas tik ateina jums į galvą, nekreipdamas dėmesio į rašyseną ar kalbos taisyklingumą. Po to užverskite sąsiuvinį neskaitęs. Pratimą kartokite kurį laiką. Jo tikslas – nustoti galvoti apie savo suplanuotą gyvenimą ir pradėti jį tiesiog gyventi. Užrašus galite skaityti kas du mėnesius, kad pamatytumėte, kiek pasistūmėjote į priekį.

Atrasti prasmę kasdienybėje

Jei jūsų dienotvarkė užgrūsta planais, įvykiais ir susitikimais, o jūsų šūkis yra „veikiu, vadinasi, esu“, tai tikriausiai diena be plano jums atrodo kaip bausmė. Juk tada atsiranda laiko atkreipti dėmesį į savo jausmus, o tai yra kaip tik tas dalykas, nuo kurio bėgate. Tam, kad pradėtumėte mėgautis lėtesniu gyvenimu, turite nusiraminti ir pajusti buvimo džiaugsmą. Tokį pasitenkinimą kasdienybe gali suteikti net ir valgio gaminimas. Sugalvokite, ką norite pagaminti šeimai ar draugams, nupirkite reikiamų produktų. Neskubėdami gaminkite – mėgaukitės skoniu, kvapais, tekstūra. Patiekite maistą ir šnekėkitės apie jį – tai labai intymus, suartinantis ir daug džiaugsmo suteikiantis potyris.